COVID-19 pandemija Lietuvoje – šiuo metu besitęsiantis koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 pasaulinės pandemijos išplitimas, sukeltos ligos pandemijos plitimas Lietuvos teritorijoje visi dar auga. Pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020 m. vasario 28d.Tebesitęsiantis koronaviruso plitimas, jį lydintis karantinas, socialinių kontaktų ribojimai ir ekonominės pasekmės reikšmingai veikia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių savijautą. Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimu
Mokykloje vaikai ir paaugliai praleidžia daug laiko – mokosi, bendradarbiauja, kuria tarpusavio santykius, atranda savo stiprybes ir pomėgius. Mokyklos vaidmuo ypač svarbus pažeidžiamiems, sunkumų patiriantiems vaikams ir paaugliams. Krizės laikotarpiu mokykla, jos specialistai, šeima bei artimiausi žmonės vaikams ir paaugliams gali tapti reikšmingu stabilumo, socialinių kontaktų bei pagalbos šaltiniu.
Dabartinė pandemijos situacija aiškiai parodė, jog visuomenė praranda stabilumą, pažeidžiamiausia jos dalis – vaikai ir paaugliai atsiduria ties nežinomybės ir įvairiausių baimių riba.
Koronaviruso akivaizdos metu mūsų visuomenė susidūrė su emocinės ir psichologinės sveikatos sutrikimais. Bene pažeidžiamiausia žmonių grupė yra vaikai ir paaugliai, patiriantys stresą pandemijos metu.
Patyrę smurtą, turintys negalią, išgyvenantys psichologinių ar socialinių sunkumų vaikai ir paaugliai krizės laikotarpiu patiria didesnę riziką susidurti su įvairiomis grėsmėmis, smurtu ir psichikos sveikatos problemomis (Fegert et al., 2020; Lee, 2020; Singh et al., 2020).
Vaikų ir paauglių psichologinė gerovė reikšmingai priklauso nuo tėvų ir globėjų supratimo bei situacijos šeimoje, kuri pandemijos laikotarpiu taip pat gali būti nestabili ir pažeidžiama (Fegert et al., 2020).
Karantino laikotarpiu ypač reikalinga profesionali psichologinė ir socialinė pagalba; tačiau šiame kontekste ji gali būti sunkiau prieinama (Lee, 2020; Singh et al., 2020).
Viena aktualesnių publikacijų visuomenei reikšminga tema pastaruoju metu buvo Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkų iniciatyva 2020 metų spalį buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekta įvertinti COVID-19 pandemijos padarinius šalies moksleivių psichologinei savijautai. Tyrimo metu dalyvavo 13 – 18 metų paaugliai.
Minėto tyrimo metu nustatyta, jog 4 iš 5 paauglių dėl esamos pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais; maždaug 3 iš 4 paauglių įvardijo, kad sutriko jų laisvalaikio veikla; daugiau nei pusės paauglių teigimu̇, dėl pandemijos patiriantys sunkumų bendraudami su bendraamžiais, o maždaug 1 iš 4 paauglių įvardijo dėl pandemijos patiriantys santykių sunkumų šeimoje. Tyrimu nustatyta, kad tik 21,7% sunkumus patyrusių paauglių gavo psichologinę pagalbą.
Pandemijos situacija didina paauglių nerimo lygį, sąlygoja jaunų žmonių stresą ir baimių vystymąsi. Daugiau nei pusė atliktame tyrime dalyvavusių paauglių nerimauja, kad pandemija gali paveikti jų šeimos finansinę padėtį ir net 3 iš 4 paauglių mano, kad pandemija gali paveikti jų ateities galimybes.
MOKINIŲ PSICHOLOGINĖ SAVIJAUTA PANDEMIJOS METU.
Rekomendacijos:
Praneškite apie pokyčius. Pokyčiai mokiniams gali kelti didelį stresą ir nerimą. Svarbu informuoti mokinius apie visus vykstančius ar laukiančius pasikeitimus ir tai padaryti kiek įmanoma anksčiau, pandemijos laikotarpis nėra išimtis. Kuo mokymosi procesas stabilesnis, tuo mokiniams lengviau susikaupti mokytis ir nepaisant esamų karantino sąlygų ribojimų. Mokiniai taip pat turi teisę į pilnavertiškumą bei galimybes prisitaikyti prie esamų sąlygų.
Tiems patiems dalykams skatinkite vaikus skirti daugiau laiko. Dabartiniumetu mokiniams gali reikėti daugiau laiko ir pagalbos atlikti užduotis bei įsisavinti mokymosi turinį, prisitaikyti prie neįprastų mokymosi sąlygų. Tai gali kelti įtampą tiek patiems mokiniams, tiek mokytojams; todėl šiuo metu itin svarbus tampa palaikymas bei teisingas situacijos paaiškinimas.
Stenkitės į situaciją žvelgti optimistiškai ir skatinkite draugišką bendravimą. Asmeninio pasitikėjimo mokiniams gali suteikti pozityvus bendravimas su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Rūpestis ir tarpusavio supratimas skatina pasitikėjimo savimi kūrimą. Vaikams svarbu perteikti teisingas nuostatas, įkvėpti pasitikėjimo ir optimistoiškumo.
“Padėkite mokiniams padėti sau.” Suteikite reikiamos informacijos ir aptarkite su mokiniais, kaip šiuo sudėtingu laikotarpiu galima sau padėti – kaip įveikti stresą ir atsipalaiduoti, kaip susiplanuoti savo dienotvarkę, kaip rasti mėgstamos veiklos ir palaikyti tarpusavio santykius su svarbiais žmonėmis.
Stebėkite mokinių savijautą. Šiuo metu svarbu stebėti mokinių savijautą. Pastebėjus vaiko elgesio pokyčius – liūdną, užsisklendusį mokinį, girdite užuominą apie savižudybę, pastebite suprastėjusius mokymosi ir pažangumo rezultatus, matote pamokas praleidžiantį mokinį ar kitą neraminantį elgesį, atkreipkite į tai dėmesį, pasikalbėkite su mokiniu asmeniškai ir nukreipkite reikalingos pagalbos.
Sunkiausia – jau turėjusiems sunkumų mokiniams. Jau anksčiau emocinių ir socialinių sunkumų turėję vaikai ir paaugliai šiuo metu gali patirti didesnę riziką kitiems sunkumams. Atkreipkite dėmesį, kad šiuo laikotarpiu šiems vaikams ir jų šeimoms gali reikėti daugiau pagalbos.
COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu mūsų visuomenei ir mums patiems. Žmonės tapo pažeidžiami, o jautriausias amžiaus sluoksnis – vaikai ir paaugliai – susidūrė su emocinės ir psichologinės savijautos problemomis. Vaikai pastebimai tapo jautresni dėl dabartinės situacijos neaiškumo, dėl neturimų kompetencijų mokytis ir komunikuoti kitokiomis sąlygomis jie tampa pažeidžiami.
Tokiomis sąlygomis mes, suagusieji, – tėvai, mokytojai turime išlikti budrūs, atkreipti dėmesį į vaiko elgesio pokyčius ir laiku imtis atitinkamų priemonių ir prevencijos.
Straipsnį parengė soc. pedagogikos IV kurso studentas Martynas Kliauga