Kiekvieną pavasarį Lietuvos gyvūnų prieglaudos pasitinka tą patį scenarijų. Dėžės su kačiukais prie durų. Skambučiai: „Radome katę su vaikais, ką daryti?” Perpildytos patalpos, išsekę savanoriai, neužtenkantys resursai.
„Žmonės mano, kad problema – benamės katės gatvėse”, – sako vienos Vilniaus prieglaudos vadovė. – „Bet tikroji problema prasideda namuose. Nuo kiekvienos nekastruotos namų katės.”
Skaičiai, kurie glumina
Viena nekastruota katė per savo gyvenimą gali tapti šimtų palikuonių pradininke. Matematika paprasta ir negailestinga.
Katė subręsta maždaug šešių mėnesių amžiaus. Nėštumas trunka apie 65 dienas. Viename vade – vidutiniškai keturi kačiukai. Katė gali vėl pastoti vos po kelių savaičių po gimdymo.
Per metus – du ar trys vadai. Per penkerius metus – dešimtys kačiukų, kurie patys pradeda daugintis. Geometrinė progresija, kurios niekas nekontroliuoja.
Lietuvoje kasmet į prieglaudas patenka tūkstančiai kačių. Dalis jų – buvę namų augintiniai, kurių šeimininkai „nebesusitvarko”. Dalis – tų namų augintinių palikuonys, gimę „atsitiktinai”.
Vienas sprendimas, dvi naudos
Prieglaudų darbuotojai, veterinarai, gyvūnų gerovės organizacijos – visi kalba tą patį. Kačių sterilizacija – efektyviausias būdas spręsti benamių gyvūnų krizę.
Bet nauda dvejopa. Viena – populiacijos kontrolė. Kita – pačios katės sveikata.
„Žmonės dažnai galvoja, kad sterilizacija – tik tam, kad nebūtų kačiukų”, – aiškina veterinarijos gydytojas iš Kauno. – „Bet tai ir prevencija. Gimdos uždegimas, pienliaukių vėžys, kiaušidžių patologijos – visa tai retesnė sterilizuotoms katėms.”
Statistika tai patvirtina. Katės, sterilizuotos prieš pirmąją rują, turi ženkliai mažesnę pienliaukių navikų riziką. Gimdos infekcijos – viena dažniausių nesterilizuotų kačių sveikatos problemų vyresnio amžiaus – tampa neįmanomos, kai gimdos tiesiog nėra.
Kodėl žmonės vis dar delsia
Jei nauda tokia akivaizdi, kodėl ne visos katės sterilizuotos?
Atsakymai įvairūs. Dalis šeimininkų bijo operacijos – bet kuri anestezija kelia nerimą. Kiti galvoja, kad jų katė „nesusidurs” su kitu katinu – ji juk namų augintinė, neišeina į lauką.
Dar kiti tikisi užsidirbti parduodant kačiukus. Arba mano, kad katė „turi patirti motinystę”. Arba tiesiog atidėlioja – reikės nuvežti pas veterinarą, o laiko nėra.
Kiekviena iš šių priežasčių – suprantama žmogiškai. Ir kiekviena – problemiška praktiškai.
Namų katė gali pabėgti pro praviras duris. Kačiukų pardavimas – iliuzija, kai prieglaudos atiduoda juos nemokamai. Motinystės patirtis katei – antropomorfizmas, neturintis mokslinio pagrindo.
Finansinis barjeras – ar tikrai?
Vienas dažniausių argumentų: „Per brangu.”
Procedūros kaina svyruoja. Priklausomai nuo klinikos ir metodo – nuo keliasdešimties iki poros šimtų eurų. Suma reali, ypač šeimoms su ribotu biudžetu.
Tačiau verta paskaičiuoti alternatyvas. Nepageidaujamas vadas – maisto, veterinarinės priežiūros išlaidos kačiukams. Komplikuotas gimdymas – skubi veterinarinė pagalba, galinti kainuoti kelis šimtus. Gimdos uždegimas vyresnei katei – operacija ir gydymas, kainuojantys daugiau nei profilaktinė sterilizacija.
Be to, veikia socialinės programos. Kai kurios savivaldybės dalinai kompensuoja sterilizacijos išlaidas. Prieglaudos siūlo pigesnes procedūras globėjams. Veterinarijos gydykla neretai taiko nuolaidas socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Finansinis barjeras egzistuoja – bet jis mažesnis, nei daugelis mano.
Šeimininko atsakomybė
Lietuvos įstatymai numato, kad gyvūno savininkas atsako už jo gerovę ir dauginimąsi. Praktikoje kontrolė minimali – niekas neina per butus tikrinti, ar katė sterilizuota.
Bet atsakomybė lieka. Ne teisinė – moralinė.
„Kai žmogus pasiima katę, jis prisiima atsakomybę už jos gyvenimą”, – sako prieglaudos savanorė. – „Tai reiškia ne tik maitinti ir glamonėti. Tai reiškia priimti sprendimus dėl jos sveikatos. Sterilizacija – vienas tų sprendimų.”
Kiekvienas nepageidaujamas vadas – tai kačiukai, kuriems reikės namų. Namų, kurių dažnai nėra. Prieglaudų vietos užimtos. Gatvėse gyvenimas trumpas ir žiaurus.
Ką sako veterinarai
Profesionalų nuomonė vienareikšmė. Sterilizacija – rekomenduojama procedūra kiekvienai katei, kuri nėra skirta veisimui.
„Aš savo pacientų šeimininkams sakau paprastai: jei neplanuojate profesionaliai veisti kačių, sterilizuokite”, – teigia veterinarijos gydytoja iš Klaipėdos. – „Tai geriausia, ką galite padaryti savo katei.”
Optimalus laikas – prieš pirmąją rują, maždaug 5–6 mėnesių amžiaus. Tačiau niekada nevėlu. Ir vyresni gyvūnai sėkmingai operuojami – tiesiog atsigavimas gali užtrukti ilgiau.
Procedūra tapo rutinine. Komplikacijos retos. Dauguma kačių grįžta į normalų gyvenimą per kelias dienas.
Pokyčiai, kuriuos pastebi šeimininkai
Po sterilizacijos šeimininkai dažnai pasakoja apie teigiamus pokyčius.
Katė nustoja rėkauti naktimis. Nebando pabėgti pro duris. Tampa ramesnė, labiau prisirišusi prie namų. Kai kurie pastebi, kad katė darosi švelesnė, labiau ieško kontakto.
„Mūsų Mėta prieš operaciją buvo kaip laukinė”, – pasakoja šeimininkė iš Šiaulių. – „Nuolat nervinga, bandė išsprukti. Po sterilizacijos – visiškai kita katė. Rami, meili, mėgsta būti šalia.”
Tai ne išimtis – tai taisyklė. Hormoninių svyravimų pabaiga reiškia stabilesnę emocinę būseną.
Ką galime padaryti
Problema neišsispręs savaime. Kiekvienas šeimininkas turi priimti sprendimą dėl savo gyvūno.
Jei turite katę – pasikalbėkite su veterinaru apie sterilizaciją. Jei finansai riboti – ieškokite socialinių programų, klauskite prieglaudose, domėkitės savivaldybės parama.
Jei matote kaimynų katę, kuri nuolat atsiveda – pasikalbėkite su jais. Ne konfrontuodami, o informuodami. Daugelis žmonių tiesiog nežino apie galimybes.
Jei norite padėti plačiau – paremkite prieglaudas, tapkite savanoriu, dalinkitės informacija.
Viena sterilizuota katė – tai šimtai negimsiančių kačiukų, kuriems nereikės ieškoti namų. Tai matematiška. Ir tai veikia.
