Konsultuojant šeimas finansų klausimais nuo 2014 metų, pamačiau, kaip per dešimtmetį pasikeitė tipinis šeimos biudžetas. Pirmosiose mano klientų bylose komunaliniai mokesčiai sudarė apie 12% mėnesinių pajamų. Šiandien — 18–22%. Maistas tada užimdavo 18%. Šiandien — 25–28%. O laisvalaikiui ir taupymui paliekamos sumos sumažėjo nuo 25% iki 12% to paties biudžeto.
Šie skaičiai nėra unikalūs Lietuvai — jie atspindi visos Europos tendencijas. Tačiau konkrečios pasekmės šeimoms yra labai apčiuopiamos. Tas pats pajamų lygis šiandien suteikia mažiau finansinio komforto nei prieš dešimtmetį. Štai todėl planavimas tampa kritiškesnis nei kada nors anksčiau.
Trys taisyklės, kurios nustojo veikti
Klasikinė šeimos finansų planavimo schema rėmėsi 50/30/20 taisykle — 50% poreikiams, 30% norams, 20% taupymui. Lietuvoje vidutiniam šeimos biudžetui ši taisyklė šiandien nebepasiekiama. Pažiūrėjus į realius klientų skaičius, dažniausiai matome 70/20/10 arba net 75/20/5 santykius.
Tai nereiškia, kad šeimos blogai tvarkosi. Tai reiškia, kad pati taisyklė buvo sukurta kitokiu metu ir kitam ekonominiam kontekstui. Šiandien reikia naujų atskaitos taškų.
Antroji nustojusi veikti taisyklė — „taupyk vidutiniškai 6 mėnesių išlaidų suma kaip atsargą”. Tai protinga, bet šeimos su mažais vaikais ir vidutinėmis pajamomis šių metų realybėje to pasiekti negali per realistinį laiką. Taigi vietoj „6 mėnesių” pradžiai geriau galvoti apie „2 mėnesių” tikslą — kažkas yra geriau nei nieko.
Trečioji — „pirma sumokėk sau” principas. Idėja teisinga, bet praktinis jos pritaikymas reikalauja konkrečios architektūros. Automatinis pavedimas sąskaitos atidarymo dieną, atskira taupomoji sąskaita, kurią sunkiau pasiekti. Be šitų techninių priemonių principas lieka tik gera idėja.
Pajamų pulsavimas — naujas iššūkis
Vienas iš didžiausių pokyčių per pastaruosius penkerius metus yra augantis pajamų pulsavimas. Vis daugiau šeimų, kurių vienas arba abu suaugę dirba ne pastoviomis algomis, o projektine veikla, autoriniais sutarčių pagrindais, smulkiu verslu.
Tradicinis šeimos biudžeto modelis suponavo dvi stabilias algas mėnesiais. Dabartinis modelis dažnai turi vieną stabilią algą plius nestabilias pajamas iš antro šaltinio. Arba dvi nestabilias pajamas, kurios svyruoja kas mėnesį.
Tokiu atveju biudžeto planavimas turi remtis ne mėnesinėmis pajamomis, o ketvirčio vidurkiu. Tai pakeičia visą logiką — vietoj „šitą mėnesį uždirbau X” reikia galvoti „per pastaruosius tris mėnesius vidutiniškai uždirbau Y”. Sprendimai priimami pagal vidurkius, ne pagal viršūnes.
Mokesčių aspektas, apie kurį dažniausiai pamiršta
Šeimos finansų planavime dažnai pamirštama mokesčių dalis. PVM, akcizai, GPM, sodra — visi šie mokesčiai sudaro nematomą biudžeto dalį, kuri retai svarstoma kaip valdomas elementas.
Pavyzdys — III pakopos pensijų kaupimas. Įmokėjus 500 eurų per mėnesį, gaunamas iki 30% mokesčių grąžinimas, o tai yra apie 1 800 eurų papildomos pajamos per metus. Daug šeimų to nedaro paprasčiausiai dėl to, kad „nematome jokios skubaus naudos”. Tačiau čia kalbame apie 1 800 eurų grynojo, niekur neinvestuoto pelno per metus — tiesiog už tai, kad sudėliojai sutartį ir nustatei automatinį pavedimą.
Antras pavyzdys — gyvybės draudimas su kaupimu, kuris taip pat duoda mokesčių lengvatų. Trečias — investicinis sąskaitos formatas, kuris keičia kapitalo prieaugio mokesčio struktūrą.
Skolų valdymas kaip biudžeto dalis
Kalbant apie šeimos biudžetą, neįmanoma nepaminėti skolų — beveik visos lietuvių šeimos turi bent vieną kreditinį įsipareigojimą. Būsto paskola, vartojimo paskola, lizingas, kreditinė kortelė, „atidėtas mokėjimas” pirkiniuose. Vidutinė lietuvių šeima kas mėnesį skirtinguose įsipareigojimuose moka apie 18–25% pajamų.
Čia atsiveria viena iš vis dažniau pasitaikančių galimybių sutaupyti — kelių paskolų apjungimas į vieną. Daug šeimų turi paskolas, paimtas skirtingu metu, su skirtingomis palūkanomis. 2022 metų vartojimo paskola gali turėti 11–12% palūkanas, tuo tarpu šiandienos rinkos sąlygos atrodo kitaip. Jei šeima nusprendžia refinansuokite vartojimo paskolas į vieną sutartį, dažnai pasiekiama 1,5–2,5 procentinio punkto palūkanų sumažėjimas, o kartu su tuo — paprasta administracinė struktūra. Tai nėra panacėja, bet tai yra įrankis, kurį verta išsiaiškinti, jei portfelis sudarytas per pastaruosius kelerius metus.
Šeimoms, kuriose vienas iš sutuoktinių dirba pagal individualią veiklą arba turi mažą įmonę, situacija dar šiek tiek sudėtingesnė. Dažnai asmeninės paskolos buvo paimtos verslo poreikiams, o vėliau sumokamos iš šeimos biudžeto. Tokiu atveju paskolos refinansavimas verslui dirbančiam asmeniui dažniausiai praeina paprasčiau per privataus asmens kanalą, ne klasikinį verslo paskolų restruktūrizavimą. Tai paprastai sumažina ir biurokratinę naštą, ir pradinius vertinimo kaštus.
Vaikų išlaidų realybė
Vienas iš biudžeto elementų, kurį šeimos dažniausiai pakreipia, yra išlaidos vaikams. Ne todėl, kad šios išlaidos didėja proporcingai pajamoms — dažnai jos didėja sparčiau, ypač per mokyklines ir paauglystės metus.
Realus skaičius, kurio dauguma jaunųjų tėvų nesitiki — vidutinis vienas vaikas Lietuvoje šeimai per metus kainuoja 4 800–7 200 eurų, neskaičiuojant dramatinių išlaidų kaip bouro pirkimas ar privati mokykla. Dvi vaikai — dvigubai. Trys — beveik trigubai (yra šiek tiek skalės ekonomikos efektų).
Tai reiškia, kad gimstančio vaiko pasitikėjimo koeficientas šeimos biudžete turi būti maždaug 400–600 eurų per mėnesį. Daugelis šeimų to neplanuoja iš anksto, ir tada finansinė įtampa atsiranda kaip staigmena.
Praktinis veiksmų planas
Mano kasmetinis šeimos finansų peržiūros ritualas susideda iš keturių žingsnių, kuriuos rekomenduoju kiekvienam.
Pirma — surašykite visas mėnesines fiksuotas išlaidas iš banko išrašų, ne iš atminties. Atmintis meluoja, ypač komunaliniuose ir mažose subskripcijose, kurios automatizuoti nuo sąskaitos.
Antra — pažiūrėkite į savo įsipareigojimus per palūkanų prizmą. Yra ar ne aukštesnių palūkanų skolų, kurios galėtų būti sumažintos? Ar atskiri įsipareigojimai galėtų būti apjungti į vieną?
Trečia — patikrinkite mokesčių lengvatų galimybes, kurios jums prieinamos. III pakopa, gyvybės draudimas, žaliasis būsto paskolos sumažinimas — kelios galimybės gali sutaupyti 1 500–3 000 eurų per metus.
Ketvirta — nustatykite automatinius pavedimus taupymui, kad ne reikėtų kas mėnesį sąmoningai apsispręsti.
Šie keturi žingsniai užtrunka apie tris valandas, o jų ekonominis poveikis matomas kelerius metus į priekį. Tai pati efektyviausia laiko investicija, kurią galite padaryti savo šeimos finansiniai stabilumui.
