Pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai dažniausiai renkasi metalinę stogo dangą. Pirmiausia metalines čerpes, kurių gamintojai vieni kitus lenkia rinkai pristatydami naujus dizainus ir apsaugines priemones. Taip pat ne mažiau gerai parduodama ir bituminė stogo danga. Tarp čerpių pirmauja keraminės čerpės – čia yra ir klasikinių modelių, ir madingų plokščių čerpių.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis stogo dangą?
Atsižvelkime į pastato lokaciją – skardinis stogas prie jūros yra labiau veikiamas korozijos, o ant čerpių, jei pastatas bus po medžiais, atsiras samanos ir kerpės. Ten, kur pučia stiprus vėjas, geriau rinktis mažo formato ir sunkią dangą. Ne mažiau svarbi ir stogo forma. Nedidelio nuolydžio stoguose tiks didelio formato elementai (pvz., metalinės stogo čerpės). Su tokia stogo danga montavimo darbai vyksta greitai, o likučių beveik nėra. Jei ta pati medžiaga dedama ant sudėtingesnio projekto stogo, jos reikės iki 30 % daugiau. Ant tokio, kuriame yra daug vingių, stoglangių, erkerių, geriau dėti mažo formato elementus – tokiu būdu yra mažiau švaistoma medžiaga, taip pat lengviau formuoti sudėtingus stogo konstrukcijos išlinkimus. Renkantis medžiagą, atkreipkite dėmesį į jos ilgaamžiškumą (atsparumą oro sąlygoms), kaip ji slopina garsus ir stogo klojimo paprastumą, o tai, savo ruožtu, reiškia ir darbo sąnaudas. Nepamirškite ir estetinio stogo klausimo. Jei sunku išsirinkti – klasikinė stogo danga išpildys daugelį projektų.
Kas gali riboti stogo dangos pasirinkimą?
Dengimo medžiagos pasirinkimą, pradedantiesiems statytojams, riboja keli veiksniai.
Pirmiausia – tai įstatymas. Pasitaiko, kad vietinis teritorijos planas ar sprendimas dėl statybos sąlygų numato stogo dangos spalvą, pvz., rudą ar panašią į natūralią keraminių čerpių spalvą. Dažniausiai jis taip pat nustato stogo formą ir nuolydį (pvz., dvišlaitį, kurio pasvirimo kampas yra 40–45 °).
Antra, medžiagos svoris. Dėl šio aspekto stogo dangos yra skirstomos į lengvas ir sunkias. Lengvų stogo dangų svoris neviršija kelių kg/m2. Tai lakštai (plokščios, metalinės čerpės) ir bituminės čerpės. Tačiau sunkūs gali sverti iki keliasdešimt kg/m2. Tai, pavyzdžiui, keraminės ir cementinės plytelės.
Lengvai skardai skirta santvara, t. y. stogo konstrukcija, nebūtinai bus su keraminėmis čerpėmis. Pakeitus dangą iš lengvos į sunkią, gali tekti pastorinti gegnes arba sumažinti atstumą tarp jų, o tai kainuos papildomas išlaidas ir neretai rūpesčius su dokumentacija.
Trečias veiksnys, ribojantis dangos pasirinkimą yra jos sandarumas. Paprastai reikėtų vadovautis taisykle, kad kuo didesnis stogo nuolydžio kampas, tuo ant jo galima dėti mažiau sandarios medžiagos. Stogas yra tvirtesnis, jei jame yra mažiau įvairiausių jungčių. Štai kodėl stogo danga iš metalinių čerpių, kurių lakštas siekia kelis m2, yra sandaresnis nei čerpių, kurių 1 m2 reikia keliolikos jungčių.
Plieninė stogo danga
Jei paklaustumėte mūsų, kokią medžiagą stogo dangai rekomenduojame mes – vienareikšmiškai atsakytume, kad plienas. Ir mes nepervertiname šios medžiagos. Ji idealiai tinka stogo dangoms gaminti. Ką gausite įsigiję plieninę stogo dangą? Pirmiausia, ilgaamžiškumą. Plieninė stogo danga gali jums pasitarnauti net visą pusšimtį metų. Žinoma, jei tinkamai ją prižiūrėsite. Tačiau tokio stogo dangą prižiūrėti nėra itin sudėtinga – jei reguliariai įvertinsite stogo dangos būklę ir pašalinsite įvairias šiukšles nuo stogo, garantuojame, kad toks stogas jus džiugins ir saugos ne vieną dešimtmetį. Borga.lt – čia rasite kokybišką ir ilgaamžę stogo dangą iš plieno.
